pateisinti

patéisinti tr. Rtr, KŽ; VĮ 1. teigti, įrodyti ką esant teisų, nekaltą, nesmerktiną, apginti: Be reikalo pirma žmoną jo pakaltindavom, o jį patéisindavom Krs. ║ refl. Š pasiaiškinti dėl ko nors, įrodyti savo teisumą: Pasitéisinęs nuovargiu, jis išėjo namo NdŽ. Mun reik važiuoti pasitéisinti Yl. Ką pasakysi sau pasiteisinti? J.Balč. Jis dar téisinas! Ką gi pasitéisysi, kad visi tavę nukaltino Mžš. Nė vienas negali pasiteisinti nežinojęs įstatymo GK1939,98. Ir bloga padaręs mokėdavo pasiteisinti rš. Pasitéisinti vyresnybei DŽ¹. | Kuo čia tie raštų žmonės pasiteisina savo gramatikos taisyklėmis – nieku gyvu negaliu suprasti J.Jabl. 2. Ser pagrįsti, įrodyti esant svarbų: Be patéisinamos priežasties NdŽ. Patéisinamasis raštas NdŽ. | refl.: Pasitéisinamasis raštas NdŽ. 3. pripažinti esant leistiną, nesmerktiną: Nevykusį pasielgimą reikia patéisinti nepatyrimu DŽ¹. Negali būti jokių, kad ir sudėtingiausių, aplinkybių, kurios pateisintų išdavystę, susitaikymą su niekšyste rš. Tokį žiaurumą jie pateisino kaip neišvengiamą blogybę rš. Patéisinama klaida NdŽ. Daryti tai, ko protas nepatéisina NdŽ.

patéisinamai adv.: Nepateisinamai eikvojama nervų ir raumenų energija išsenka rš.

4. dokumentaliai patvirtinti (išlaidų teisėtumą): Išlaidas patéisino sąskaitomis DŽ¹. Patéisinamasis dokumentas DŽ¹. 5. įvykdyti, atlikti, kas patvirtintų tai, ko buvo tikimasi, neapvilti: Vaikinai ėmėsi darbo, stengėsi pateisinti tėvų ir ūkio vadovų pasitikėjimą rš. Svečio kalba nepateisino į jį sudėtų lūkesčių rš. ║ refl. išsipildyti, įvykti: Laikas bėgo, o sudėtos į geresnį gyvenimą viltys nepasiteisino rš. Kapitono pranašavimai visiškai pasiteisino rš. ║ refl. pasirodyti esant reikalingam, naudingam, tikslingam: Pasiteisino kiekvieną ketvirtį rengiamos įmonių vadovų, cechų, skyrių vadovų dienos rš. \ teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti